Ar pažįsti Siesikus?

  Nei toli, nei arti, Lietuvos vidury yra Siesikų miestelis. Negirdėtas?

Kviečiame paskaityti ir visai dienai išsiruošti į šią Ukmergės rajono seniūniją.
Bus proga ne tik pasikartoti gimtojo krašto istoriją, bet ir prisiminti antikos mitus, astronomiją, Lietuvos abstrakčiosios dailės pradžią, pasidžiaugti gamta, susitikti su įdomiais žmonėmis ir dar daug visko.



Pažintį siūlome pradėti nuo Siesikų pilies - vienos seniausių Lietuvoje renesanso stiliaus rezidencijų. Pietiniame Siesikų ežero krante, dabar Daugailių kaime, esantys dvaro rūmai statyti XVI amžiaus pradžioje. Siesikų dvaro įkūrėju ir mūrinių rūmų statytoju laikomas Gabrielis Daumantas – Siesickis. Jis išsiuntė savo sūnų mokytis į Vakarų Europą, iš kur šis, sakoma, parvežęs ne tik naujausias architektūros madas, bet ir geriausius statybų meistrus. Staigmena laukia ir pilies viduje - didžiojoje menėje atrasti sieninės tapybos fragmentai. Pasitelkus vaizduotę, netikėtai lengvai pavyksta sujungti trūkinėjančias linijas ir spalvų dėmes į numanomus vaizdus. Juk taip smagu tikėti, kad dvi pagrindinės kompozicijos buvo nupieštos pagal Ovidijaus „Metamorfozių“ iliustracijas ir vaizduoja kaip „Persėjas išlaisvina Andromedą“ ir „Apolonas diria odą Marsijui". Kodėl čia pavaizduoti būtent šitie graikų mitai? Ar tikrai viskas suprojektuota taip, kad ši menė buvo ir observatorija, kurioje lygiadieniais besileidžiančios saulės spinduliai apšviečia tam tikras sienų piešinių vietas? 1999 metais nugyventą dvaro sodybą išsinuomojęs Audrys Matulaitis Siesikų pilį įsimylėjo kaip Persėjas Andromedą - iš pirmo žvilgsnio. Jau antrą dešimtmetį jis stengiasi kuo tiksliau atkurti renesansinį pilies vaizdą, dirba ramiai, bet užtikrintai. Pilies šeimininkas - puikus pasakotojas, dėl ekskursijos reikia tartis iš anksto tel. +370 612 94091.

Iš pilies važiuojame į Siesikų miestelį, iš tolo pasitinkantį baltu bažnyčios bokštu. Bažnyčia taip pat renesansinė, pastatyta 1537 m., funduota Siesickių, pavadinta Šv. Baltramiejaus vardu. Vasarą čia švenčiami dveji atlaidai: Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos (Škaplierinės) – liepos 16 d., keliama į artimiausią sekmadienį, ir Šv. Apaštalo Baltramiejaus – rugpjūčio 24 dieną, irgi keliama į artimiausią sekmadienį. Gražiai skamba žalvariniai bažnyčios varpai. Itin vertingas 1501 m. nuliedintas varpas, gausiai puoštas gotikiniais elementais. Vertingi ir kiti du 1501 ir 1692 m. nulieti, šventųjų reljefais bei ornamentais dekoruoti varpai .
1928 m. aikštėje prie bažnyčios buvo pastatytas Laisvės paminklas - aukštas postamentas ir ant jo stovinti sparnuotos moters statula, simbolizuojanti pergalę, laisvę, išganymą. 1930 m. Siesikus aplankė prezidentas Antanas Smetona ir prie Laisvės paminklo pasodino ąžuolą. 1951 m. sovietų valdžios nurodymu paminklas buvo nugriautas ir užkastas. 1989 metais pastatyta paminklo kopija (skulptorius Viktoras Žentelis), papėdėje padėtos 1951 m. nugriauto paminklo liekanos.
Verta užsukti į Siesikų kapines ir aplankyti apie 1800 m. statytą klasicizmo stiliaus koplyčią, kurią fundavo Lokinės dvaro savininkai Končios. Po grindimis yra laidojimo rūsys, kuriame laidota iki Pirmojo pasaulinio karo. Antrojo pasaulinio karo metais koplyčia buvo išplėšta. Koplyčios fasade, kraštuose tarp piliastrų išlikusios įmūrytos granitinės memorialinės lentos. Epitafinėse lentose, puoštose giminių herbais, minimos Končių, Daugėlų, Pac Pamernackių, Broelių-Pliaterių pavardės. Siesikų kapinėse, šeimos kape palaidota dailininkė Kazimiera Zimblytė (Kazė) (1933-1999) - viena lietuviškojo abstrakcionizmo pradininkių. Netoliese esantis gimtasis Briedžiūnų kaimas, jo žalios pievos ir miškai buvo pagrindinis menininkės įkvėpimo šaltinis.

Nuo Siesikų 4 km iki Lokinės kaimo. Pasak senolių, kaimas taip pavadintas, nes kadaise čia būta daug lokių. 1790 m. Lokinės dvarą nusipirko Kauno iždininkas Juozapas Končia. Ši giminė Lokinę valdė iki Antrojo pasaulinio karo. Juozapo sūnus Medardas Končia aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime, už tai buvo suimtas ir ištremtas į Archangelsko guberniją. 1843 m. grįžo į tėviškę, buvo išrinktas Ukmergės bajorų maršalka. Drauge su sūnumi Medardu organizavo ir vadovavo 1863 m. sukilėlių būriams. Jų atminimui skirtas kuklus paminklas, kuriame įrašyta: „Čia gyveno ir dirbo 1931 m. ir 1863 m. sukilimo dalyviai ir organizatoriai tėvas Medardas Konča 1808-1899 m. ir sūnus Medardas Konča 1838-1868 m.“
Lokinės kaime yra Lokinės piliakalnis su gyvenviete, vadinamas Kritkalniu. Piliakalnis įrengtas atskiroje, pelkių supamoje kalvoje, lėkštais 8 m aukščio šlaitais. Kalva suardyta karjerų ir arimų, todėl sunku nustatyti pirminę piliakalnio išvaizdą. Pietinėje ir vakarinėje papėdėse, 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1998 m.), kurioje rastas iki 40 cm storio kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota ir lygia keramika, molio tinku, geležies gargažėmis. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.

Gretimame Gružų kaime prie mokyklos, kelių sankryžoje, stovi paminklas Kristaus stovyla, dar vadinamas Laiminančiu Kristumi. Paminklo frontone įrašytas Maironio epigrafas „Apsaugok, Aukščiausias, tą mylimą šalį" ir iškalta paminklo pastatymo data - 1934 metai. Paminklo postamente iškaltos datos – 1864-1904-1934 – žymi spaudos draudimo metus ir 30–metį, kai spauda atgauta. Kitos ant paminklo esančios datos žymi svarbius lietuviams istorinius įvykius. Paminklas išliko per visus okupacijos metus.

Už Gružų prasideda Taujėnų-Užulėnio miškų biosferos poligonas, kuriame peri juodieji gandrai ir mažieji ereliai rėksniai. Šią teritoriją pamėgo ir gervės. Vasaros pabaigoje prieš išskrisdamos jos gausiai būriuojasi aplinkiniuose laukuose. Jei dar neteko matyti vakarėjančio dangaus, nuo krašto iki krašto išmarginto plasnojančių gervių trikampiais, planuokite savo kelionę į Siesikus per Baltramiejaus atlaidus. Įspūdis tikrai neišdildomas.

Pasisėmę įvairiausių įspūdžių, galite užsukti į Mikėnų kaimą, ūkininkų Mindaugo ir Nerijaus Kriaučiūnų namus, išsikepti naminės duonos (iš anksto susitarus tel. +370 645 03339).
Tada Petronių kaimo amatų namuose susimušti sviesto, slėgti sūrių (kontaktinis tel. +370 615 64 243).
Ir pailsėti nuostabioje kaimo turizmo sodyboje „Ilgajis“, Šinkūnų kaime, visą savaitgalį, o gal ir ilgėliau. Išsami informacija ir kontaktai ilgajis.com .

Daugiau informacijos apie Siesikų seniūniją rasite portale Vilnijos vartai

Gyvai apie šį kraštą Jums mielai papasakos istorikė, viena kraštotyros atsiminimų knygelės „Toks gyvenimas“ sudarytojų, Lina Sakalauskienė tel. +370 672 35677.

Galimas maršrutas


Gerų įspūdžių!



Draugija "Jungės" 2008-2017