Užutrakio parkas

- tai Eduardo Andrė sukurtas vandens atspindžių parkas.

Atsiminimai apie Užutrakio parką ir sodus pagal Lilianos Narkovič knygą.


Kai prieš keletą metų pirmojoje ekskursijoje po Užutrakio parką iš Gintaro Abaravičiaus išgirdome, kad tai vandens atspindžių parkas, tas pasakymas pažadino vaizduotę ir giliai įsirėžė atmintin. Ir dabar kiekvieną kartą būnant šiame puikiame gamtos kampelyje smagu matyti, kaip ši graži idėja vėl atgyja.





Kai debesys šitaip lipa į krantą ir atspindžius vandenyje sunku atskirti nuo realių vaizdų,
nereikia didelių pastangų patikėti, jog Eduardui Andrė kilo noras perkelti šį žaidimą į parką ir todėl čia atsirado keleto tvenkinių sistema, galėjusi paklaidinti parko lankytojo mintis tarp realybės ir miražo.










Dabar siūlome galimybę pažvelgti ne į reprezentacinę Užutrakio parko dalį (kuri, beje, yra atkurta pagal istorinę medžiagą ir ja šiandien gali džiaugtis kiekvienas, apsilankęs šioje dvaro sodyboje), o į ūkinę – sodus ir daržus, kurie užtikrino šios vietos grožį ir namų jaukumą.

Atsiminimai apie Užutrakio parką ir sodus pagal Lilianos Narkovič knygą „Tiškevičių ordinacija Užutrakyje“ (Liliana Narkowisc „Ordynacja Tyszkiewiczowska na Zatroczu“):

... Pradėti norisi nuo to, kad pagrindinė dvaro ūkinė veikla (žemės, lauko, miško darbai, žvejyba, gyvuliai, gamyba, statyba ir t.t.), žinoma, buvo grafo žinioje, tačiau už namus, parką, sodus ir daržus buvo atsakinga grafienė, kuri labai domėjosi botanika, kiekvienais metais papildydavo savo herbariumą, taip ne tik praleisdavo laisvą laiką, bet ir gilino savo žinias. Parke, soduose, oranžerijose buvo daug retų veislių, egzotinių augalų, pvz., vienos oranžerijos baseino puošmena buvo lotosas, kurio lapai galėjo išlaikyti 10 kg svorį, o 40 cm dydžio žiedai, žydintys tik vieną parą, buvo lyg stebuklas, kurio ateidavo pažiūrėti ne tik grafai, bet ir tarnai (110 psl.).

... Apie 10 ha Užutrakyje užėmė vaisių ir daržovių sodas. Čia buvo auginamos įvairiausių veislių obelys, kriaušės, slyvos, agrastai, raudonieji, geltonieji ir juodieji serbentai, avietės, braškės, žemuogės. Niekas neturėjo teisės pamirši, kad visus vaisius privalu rinkti tik su pirštinėmis, taip siekiant jų nepažeisti, išlaikyti jų kvapą, grožį. Avietės, serbentai, vyšnios buvo skinami su koteliais, obuoliai buvo skinami skintuku (prie karties pritvirtintas maišelis) (111, 184 psl.).

... Prie vaismedžių sodo buvo stačiakampio formos gėlių sodas - daigynas, apsaugai nuo vėjų apsodintas eile tujų. Čia pavasarį augo hiacintai, narcizai, tulpės, našlaitės, rožės, bijūnai, saulutės, neužmirštuolės; vasarą – lelijos, gvazdikai, leukonijos, petunijos, flioksai, burnočiai, delfiniumai; rudenį – astrai, jurginai, zinijos (110, 144 psl.).

... Laikantis taisyklių, kurias Užutrakyje įvedė grafienė Jadvyga, gėlės rūmuose ir jų aplinkoje pavasarį, vasarą ir rudenį buvo nuolat keičiamos - visą laiką šviežios ir žydinčios, pradedant krokais ir kvapniosiomis našlaitėmis ir baigiant jurginais. Buvo taip pat auginamos ir rafinuotos šiltųjų kraštų gražuolės. Ne visi augalai auginami parke ir parteriuose galėdavo ištverti vietines žiemas, todėl, jei dėl kažkokių priežasčių jie nebūdavo sunešami į šiltnamius, tuomet būdavo perkeliami į parko gilumą, į didelių medžių ar krūmų paunksmę ir uždengiami eglių šakomis (113 psl.).

... Nors Užutrakio rūmai neturėjo žiemos sodo, tropiniams augalams parko teritorijoje buvo pastatyta speciali oranžerija. Augo ten didžiuliai žydintys kaktusai, palmės, sumedėję paparčiai, citrinmedžiai, mandarinmedžiai, figos. Palmių oranžerijos konstrukcija leido auginti aukštus augalus, kuriuos vasaros metu buvo galima eksponuoti lauke. Šiltnamiuose buvo auginamos vynuogės, ananasai, kurių vaisiai keliaudavo ant grafų stalo, arba buvo saugomi kaip dovanos didžiosioms šventėms (Kalėdoms) bažnyčiai ir tarnų vaikams (112 psl.). Parko oranžerijos ir šiltnamio dydis, kartu paėmus buvo - 5 x 40 m, iki 1,6 m aukščio jų sienos buvo mūrinės, prie jų buvo pritvirtintos lentynos, ant kurių stovėjo vazonai su gėlėmis. Kiti šiltnamiai buvo netoli administracinio pastato, čia visus metus buvo auginamos gėlės, kuriomis puošdavo rūmus ir Trakų bažnyčią. Visi šiltnamiai žiemą buvo šildomi (o sodininkas dirbo ir sekmadieniais ir per šventes, jis su šeima gyveno parko teritorijoje nedideliame namelyje), netoli administracinio pastato tuoj prie kelio buvo daugybė inspektų daigams ir ankstyvam derliui (111-112, 144-145, 197-198 psl.).


... Sodininkas nuo pavasario iki rudens kiekvieną šeštadienio rytą padarydavo puokštes vazose, esančiose priešais rūmų fasadą, terasoje, ant baliustrados, parteriuose ir parke. Vandens vazose nereikėdavo keisti, nes jos iki pusės buvo pripildytos šlapio smėlio (tik stebėdavo, kad jis neišdžiūtų), tokiu pat būdu būdavo sukuriama nuostabi gėlių puokštė į krištolinę vazą ant valgomojo stalo. Kitiems kambariams skirtas skintas gėles iš sodininko rankų priimdavo liokajus ir sumerkdavo į vazas su vandeniu. Jei gėlės nuvysdavo, kambarinės privalėjo tuoj pat apie tai pranešti liokajui, o šis informuodavo sodininką, kuris nedelsiant viską sutvarkydavo. Sodininko pareiga buvo ir papuoši stalą per šventes ar laukiant svečių. Jis taip pat prižiūrėjo, kaip gėlėmis ir žaluma puošiama Trakų bažnyčia. Grafienė ypatingai mėgo „gėlių karalienes“ – baltas ir raudonas rožes, kurios buvo ir pirmojo Užutrakio sodininko didžioji aistra. Būtent rožėmis dažnai buvo puošiamas rūmų salonas, bažnyčia bei altorius rūmų koplyčioje (120-121, 146 psl.).

... Pirmuoju Užutrakio sodininku pas Tiškevičius buvo Mykolas Černiauskas (Michal Czerniawski) (1877-1908), gimęs Užutrakyje ir išmokslintas Tiškevičių. Jis čia dirbo čia pat sodybos kūrimo pradžios, taip pat ir lankantis Eduardui Andrė. Sodininko pareiga buvo išlaikyti Andrė sukurtą parterių ir parko stilių ir užtikrinti jo tęstinumą: atsakingai parinkti medžius, krūmus ir gėles, žinoti agrotechniką, mokėti parinkti augalams gruntą ir aplinką. Sodininko pagalbininku buvo jo bendravardis Michal Mažolkiewicz, vėliau tapęs šio parko sodininku ir dirbęs čia iki 1940 metų (121-123 psl.).

Rožės Užutrakio vazoje, puokštės kompozicija ir nuotrauka iš www.rozes.lt.

***

Labai smagu, kad Užutrakis turi mylintį šeimininką – Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją. Jų puslapyje www.seniejitrakai.lt rasite daug informacijos apie šios dvaro sodybos ir parko praeitį, dabartį ir ateities planus.
Jie yra parengę ir puikių ekskursijų.


Akylesnis lankytojas mūsų tinklapyje pastebėjo ne vieną nuorodą į šį be galo gražų parką. Jame tikrai galima atsekti Eduardo Andrė kūrybos principus. Dar kartą kviečiame pasižiūrėti mūsų filmuką „Užutrakio žiedai“
(E. Andrė skirtame puslapyje) ir aplankyti Užutrakio parką bet kuriuo metų laiku.


Draugija "Jungės" 2008-2017